atgriūti — vksm. Atgriùvo pul̃kas svečių̃, pi̇̀lnas kiẽmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugriūti — intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriūsi [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriūti — intr. 1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos ..., o nepagriuvo SPI50. 2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva… … Dictionary of the Lithuanian Language
pargriūti — intr. 1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Sdk. Pargriuvo kaip pelų maišas Rz. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo NS13. 2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs Srv. griūti; apgriūti; atgriūti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pergriūti — intr., pergriūti 1. pervirsti: Aš pergriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm. 2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473. griūti; apgriūti; atgriūti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prigriūti — intr. 1. privirsti daug: Medžių kad prigriùvę (po vėtros)! Pn. 2. prk. daug prieiti, privažiuoti: Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! J.Avyž. Pilnas kiemas svečių prigriùvo Št. 3. prigulti, numigti: Privalgius norisi prigriūt… … Dictionary of the Lithuanian Language
